- šlainus
- šlainùs, -ì adj. (4)
1. Š, DŽ, NdŽ, FrnW, OGLI193 nuolaidus, nestatus: Į šlaĩnų kalną ne teip sunku lipt Svn.
2. įstrižas: Raštas šlainùs, kerpant [audeklą] reikia suderint Trgn.
šlaĩniai adv.: Šlainiaũ kirpk, o tai kuliai bus nelygūs Trgn.3. Grz prk. nestaigus, laipsniškas.šlaĩniai adv.: Šlaĩniai reik žodį nutraukt, nuleist, bet ne skardžiai Grz.
Dictionary of the Lithuanian Language.